Jono evangelija 3 sk.
1 Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų vyresnysis.
2 Jis atėjo naktį pas Jėzų ir kreipėsi į Jį: „Rabi, mes žinome, kad esi mokytojas, atėjęs nuo Dievo, nes niekas negalėtų daryti tokių ženklų, kokius Tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo“.
3 Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės“.
4 Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas senas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir gimti?“
5 Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę.
6 Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.
7 Nesistebėk, jog pasakiau tau: jums būtina gimti iš naujo.
8 Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios“.
9 Nikodemas atsiliepė: „Kaip tai gali būti?“
10 Jėzus jam atsakė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti?
Skaitome įdomią ištrauką iš Jono evangelijos. Šioje ištraukoje matome naktį ateinanti Izraelio tautos farizieją (taip buvo vadinami kunigai). Fariziejai puikiai išmanė Šventuosius Raštus, melsdavosi po 2 valandas per dieną, eidavo į šventyklą. Jie buvo be galo religingi žmonės. Žmonės juos gerbdavo.
Ir štai tas kunigas fariziejus Nikodemas ateina pas Jėzų pasiklausti, įsitikinti, kad Jėzus tikrai yra kažkas daugiau negu paprastas žmogus. Bet Jėzus atsiliepia ir nekreipia dėmesio į kalbas. Jis eina tiesiai prie reikalo – „jei kas negims iš naujo, tas negalės regėti Dievo karalystės“ (3 eilutė). Įdomiai skamba ar ne? Vietoje to, kad Jėzus pasakytų: „Šaunuolis, tu gerai moki Dievo Žodį, daug meldiesi, pasnikauji“, Jis taria tokius žodžius. Va čia ir yra esmė – žmogus gali būti visą gyvenimas geras, religingas, bet dangaus karalystės net ir nematys.
Mes kiekvienas gimėme kūdikiais į savo šeimas. Norint patekti į dangaus šeimą, taip pat reikalingas gimimas dvasiniu būdu. Taip kaip mes gimėme fiziniu būdu į savo šeimą, taip reikia dvasiniu būdu gimti į Dievo šeimą.
Nikodemas nesupranta kaip tai padaryti. Jis vėl galvoja, kad reikia „įeiti į motinos įsčias ir gimti“. Bet tokiu būdu tu vis tiek būsi kūninis. Tau reikia gimti dvasiniu būdu. Jei nesi gimęs iš naujo, tai negalėsi net regėti Dievo karalystės.
Jėzus kartoja dar kartą: „Jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę“ (5 eil.). Vanduo simbolizuoja Dievo žodį. Turi išgirsti Evangeliją (Gerąją naujieną), kad Jėzus mirė už mūsų nuodėmes ant kryžiaus, kad Jis prisikėle ir taip nugalėjo mirtį. Ir priimdami Jo auką ant kryžiaus, mūsų kalčių atleidimą, gręždamiesi nuo savo buvusio nuodėmingo gyvenimo į Dievą, atgailaudami, mes kviečiamės Jėzų, kad Jis ateitų į mūsų širdį.
Romiečiams laiškas 10 sk.
9 Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas.
10 Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas.
Jei lūpomis išpažinsi Jėzų ir dar svarbiau širdimi patikėsi, tada Jėzus ateis į tavo gyvenimą. Jis atleis tavo kaltes, dovanos amžiną gyvenimą, suteiks naują širdį, dovanos ramybę.
Gali pasikviesti Jėzų šia malda:
Viešpatie, Jėzau Kristau, aš ateinu pas Tave, būdamas toks koks esu. Pripažįstu, kad esu nusidėjėlis ir stokoju Tavo šlovės ir garbės. Aš tikiu Viešpatie, kad prieš du tūkstančius metų Tu mirei ant Golgotos kryžiaus, praliedamas Savo brangų, šventą kraują asmeniškai už mane, dėl mano padarytų kalčių ir nuodėmių. Tikiu, kad trečią dieną prisikėlei iš numirusių ir esi gyvas šiandien, ir savąja Dvasia esi šalia manęs. Atleisk man, už visas mano padarytas nuodėmes ir kaltes. Savo šventu krauju nuplauk mane nuo viso, kas mane buvo suteršę ir surišę. Savąja Dvasia įeik į mano širdį ir į mano gyvenimą. Padaryk mane Dievo vaiku ir dovanok man amžinąjį gyvenimą. Aš priimu Tave dabar. Ir savo širdimi tikėdamas, lūpomis išpažįstu Tave savo sielos gelbėtoju ir gyvenimo Viešpačiu. Amen.
