Ignotas (~50–115 m.), Antiochijos vyskupas, kilęs iš Sirijos apaštalo Jono mokinys, buvo „įmestas laukiniams žvėrims sudraskyti Romos koliziejuje. Jo laiškai rašyti kelionės metu, kai jis buvo gabenamas iš Antiochijos į savo mirties vietą“. (Moyer, WWCH, 209) Ir štai ką apie Kristų jis rašė tuo metu, kai jo protas be abejonės buvo aiškus ir blaivus:
Jis buvo nukryžiuotas ir mirė, valdant Poncijui Pilotui. Jis realiai – ne įsivaizduojamai, o iš tikrųjų – buvo nukryžiuotas ir mirė visų būtybių, esančių danguje, žemėje ir po žeme, akivaizdoje. Tačiau po trijų dienų Jis prisikėlė. […] Trečią Pasirengimo dienos valandą Piloto lūpų nuskambėjo nuosprendis, Tėvui leidus tam įvykti. Šeštą valandą Jis buvo nukryžiuotas. Devintą valandą Jis atidavė dvasią ir buvo palaidotas dar prieš saulėlydį. Šabo dieną Jis išbuvo po žeme kape, kuriame Juozapas iš Arimatėjos buvo Jį paguldęs. Jis, kaip ir mes, buvo išnešiotas įsčiose reikiamą laiką. Jis realiai gimė, taip kaip gimstame mes. Jis iš tiesų gėrė motinos pieną, o vėliau valgė ir gėrė, kaip tai darome mes. Pagyvenęs tarp žmonių trisdešimt metų, Jis buvo Jono pakrikštytas, ir tai įvyko iš tikrųjų, o ne įsivaizduojamai. Trejetą metų pamokslavęs Evangeliją ir daręs ženklus bei stebuklus, Jis, kuris pats buvo Teisėjas, žydų bei valdytojo Piloto buvo neteisingai teisiamas. Jis buvo nuplaktas rimbu, Jį daužė per veidą ir spjaudė į akis. Jam buvo uždėtas erškėčių vainikas ir Jis buvo apvilktas purpuriniu apsiaustu. Jis buvo pasmerktas. Jis buvo nukryžiuotas iš tikrųjų, o ne įsivaizduojamai ar suvaidintai. Jis iš tikrųjų mirė ir buvo palaidotas. Ir Jis prisikėlė iš numirusių. (Ignatius, IET, cit. Roberts, ANCL, 199–203)
