Michaelas Greenas savo knygoje Runaway World rašo, jog Kristus […] pareiškė apie tokį savo santykį su Dievu, apie kokį niekas niekada anksčiau nebuvo pareiškęs. Jis įvardijamas aramėjišku žodžiu Abba, kurį Jis taip mėgo vartoti, ir ypač maldoje. Niekas kitas iki Jo per visą Izraelio istoriją nėra kreipęsis į Dievą šiuo žodžiu. […] Žinoma, žydams buvo įprasta melstis Dievui kaip Tėvui, tačiau jie vartojo žodį ’Ābhijnū, o šis kreipimasis iš tikrųjų išreiškia Dievo maldavimą pasigailėti ir atleisti. Jėzaus kreipimesi – Abba – nėra Dievo maldavimo pasigailėti. Tai yra familiarus žodis, reiškiantis didžiausią artumą. Būtent todėl Jis ir darė skirtumą tarp savo paties santykio ir kitų žmonių santykio su Dievu kaip Tėvu. (Green, RW, 99–100)
