Kai pradedu kalbėti su žmonėmis apie Dievą, dažnas klausia o kas yra Dievas, iš kur Jis atsirado ir kam jam reikia Jo?
Tai natūralūs klausimai, kurie kyla normaliai mąstantiems žmonėms. Kai mąstome apie tai, kai ieškome atsakymų į mums iškylančius klausimus, aš visada kviečiu eiti prie tiesioginio informacijos šaltinio. Norint išmokti vairuoti, reikia skaityti Kelių eismo taisyklių knygutę, kur yra nurodytos visos kelių eismo taisyklės. Žinoma, galima nesimokinti, bet pasižiūrėti kaip vairuoja mūsų kaimynas, draugas ar pažįstamas. Pastebėsime, kad jie nevisada vairuoja vienodai – vieni važiuoja greitai, kiti lėtai, vieni stabdo užsidegus geltonai šviesoforo šviesai, kiti lekia net per raudoną. Vieni mūsų pažįstami elgiasi vienaip, kiti – kitaip. Kuris teisus? Kuris elgiasi teisingai? Norint tai sužinoti, reikia pradėti nagrinėti Kelių eismo taisykles.
Lygiai taip pat – norint sužinoti kas yra Dievas, mes turime kreiptis į teisingą informacijos šaltinį. Vieni mokytojai moko vienų dalykų, kiti – kitų. Tačiau mums reikia tiesos. Mums reikia tinkamos informacijos.
Aš kviečiu atsiversti Šventąjį Raštą, kuris suteikia mums reikiamos ir teisingos informacijos. Tai Dievo mums duota informacinė knyga, kuri leidžia mums suprasti kas yra Dievas, ko Jis nori iš mūsų ir ką mes turime daryti.
Taigi, ką Šv. Raštas kalba apie Dievą? Pirmoje Šv. Rašto knygoje, Pradžios kn. 1 skyriuje 1 eilutėje mes skaitome: Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę. Labai įdomu yra tai, kad Šv. Raštas nebando įrodinėti, kad Dievas yra. Jis net nepateikia jokių to įrodymų. Šv. Raštas tiesiog sako – “Pradžioje Dievas…”. Dievas buvo, yra ir bus. Kadaise Tu sukūrei žemę ir dangūs yra Tavo rankų darbas. Jie pražus, bet Tu pasiliksi. Jie visi susidėvės kaip drabužis, kaip rūbą juos pakeisi, ir jie bus pakeisti. Bet Tu esi tas pats ir Tavo metai nesibaigs (Ps 102:25-27).
Neįrodinėsiu Dievo būvimo ar nebuvimo klausimo. Aš pats kažkada buvau netikintis. Save laikiau ateistu. Man Dievo nereikėjo, aš Jo neieškojau. Tačiau Jis manęs ieškojo. Saugojo visąlaik, globojo ir vieną dieną pašaukė mane pas Save. Dievas Save apreiškė per Savo didžiąją meilę – Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3:16). Tą dieną supratau, jog esu nusidėjėlis ir, kad Dievas mane myli. Ne tik myli, bet ir atidavė Savo Sūnų, kad Jis mirtų už mano nuodėmes ant kryžiaus. Jėzus mirė ne tik už mano nuodėmes, bet ir už tavo. Paprašyk Jėzaus, kad Jis atleistų tavo nuodėmes ir kvieskis Jį į savo širdį. Ir Jis ateis! Jis tai pažadėjo.
MALDA. Brangus Jėzaus. Aš esu nusidėjėlis, bet tikiu, kad tu mirei dėl mano nuodėmių ant kryžiaus. Tikiu, kad tu išliejai savo šventą kraują dėl mano kalčių. Prašau, Viešpatie Jėzau, atleisk mano kaltes, ateik į mano gyvenimą ir tapk mano Gelbėtoju bei Viešpačiu. Aš priimu tave dabar, širdimi tikėdamas, o lūpomis išpažindamas. Ačiū už nuodėmių atleidimą, ačiū už amžinąjį gyvenimą.
Juozas Kažukauskas, 2022.03.21
