Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas su manimi nerenka, tas barsto (Mato evangelija 12:30).
Tai ištaria Jėzus. Žodžiai gilūs ir prasmingi.
Nežinau kaip Jums, bet man kartais tenka sutikti žmonių, kurie sako – „Aš tikiu į Dievą“, „Aš tikiu į kažkokią būtybę, kuri yra aukštai“, „Tikiu į aukščiausią protą“. Tada perklausiu – „Ar tiki į Jėzų?“ Jie pasižiūri į mane ir klausia – „O prie ko Jėzus?“.
Jėzus. Kodėl Jėzus? Ar svarbu tikėti į Jėzų? Kodėl neužtenka tikėti Dievu? Tokie žmonės tarytum galvoja, jog galima apeiti Jėzaus asmenį tikėdami į Dievą ar „kažkokią būtybę“. Bet Jėzus pats užbaigia mūsų mintis – „Kas ne su manimi… tas prieš mane“. Nėra taip, kad atstumčiau Jėzų ir nieko nenutiktų. Jei tu ne su Jėzumi, tu esi Jo priešas.
Jėzus pasakė vienus iš pagridinių savo teiginių:
Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane (Jono evangelija 14:6).
Jis yra vienintelis kelias pas Tėvą. Neįmanoma ateiti pas Dievą kitaip kaip tik per Jo Sūnų Jėzų Kristų. Jis vienintelė tiesa ir nėra kitos tokios. Jis vienintelis gyvenimas (gyvybė) ir niekas negali suteikti tau nieko geriau nei Jis.
Gali mėginti savo jėgomis, pastangomis, religija, gerais darbais artintis prie Visagalio, stengtis Jam įtikti. Tačiau jei netiki Jėzumi – tu esi pasmerktas. Negali pateikti į dangaus karalystę savo sugalvotu keliu ar būdu. Tai neįmanoma.
Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti (Apaštalų darbai 4:12).
Todėl šiandien gali atiduoti savo gyvenimą Jėzui paprastais žodžiais: „Jėzau, atleisk už mano kaltes, už mano netikėjimą tavimi. Ateik į mano gyvenimą ir tapk mano gyvenimo Gelbėtoju ir Viešpačiu“.
