Sabatos laikymąsis

Sabotos laikymąsis (Mato ev. 12,9-14)

Šv. Rašto istorija (Mato ev. 12 sk.)
⁹ Iš ten išėjęs, Jis atėjo į jų sinagogą. 
¹⁰ Ir štai ten buvo žmogus padžiūvusia ranka. Jie paklausė Jėzų (kad galėtų apkaltinti): „Ar leistina sabato dieną gydyti?“ 
¹¹ Jis jiems atsakė: „Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per sabatą įkris į duobę, nestvers ir neištrauks? 
¹² O kaip daug brangesnis už avį žmogus! Todėl leistina daryti gera sabato dieną“. 
¹³ Tada Jis tarė žmogui: „Ištiesk ranką!“ Tas ištiesė, ir ji tapo sveika kaip ir antroji. 
¹⁴ Tuomet išėję fariziejai tarėsi, kaip Jėzų pražudyti.

Tuo meto izraliečiai laikėsi Įstatymo, kuris skelbė, kad nieko negalima daryti per sabatą. Nevalia nieko dirbti ar gydyti.

Šitoje Rašto istorijoje mes matome keletą dalykų:

• Jėzus ateina sabato dieną į sinagogą – Jis daro kaip reikalauja Įstatymas. Sinagoga – judėjų maldos namai.
• Fariziejai gundo Jėzų, kad Jis padarytų stebuklą. Jie netiki Jėzumi bei Jo stebuklais, bet gundo tam, kad Jį galėtų apkaltinti ir nužudyti.
• Jėzus kalba jiems palyginimą apie avį. Jis sako, kad jei atsitiktų nelaimė sabato dieną ir avis įkristų į duobę, greičiausiai jie ją ištrauktų ir taip sulaužytų sabato nuostatą.
• Jėzus stebuklingu būdu pagydo žmogų su padžiuvusia ranka. Jėzui nieko nėra negalimo. Jis GALI išgydyti kiekvieną žmogų.

Visos šitos istorijos esmė: Įstatymas ir malonė. Dievas duoda Įstatymą mums, bet jo aklas laikymąsis prie nieko nepriveda. Jėzus atneša malonę – meilę žmonėms. Jis parodo, kad malonė yra aukščiau už Įstatymą.

Dažnai mes patys panaudojame Įstatymą prieš kitus ir neparodome gailestingumo, meilės ir supratimo, pasielgiame savanaudiškai, ieškodami savo naudos. Čia Jėzus rodo kitą kelią sakydamas – „leistina gera daryti per saboto dieną“.

Labai įdomiai Jėzus papasakoja palyginimą apie avį. Avis yra svarbi ir mes ją rūpinamės. Bet kiek svarbiau už avį yra žmogus! Tu esi svarbus Jėzui! Jėzus tave myli savo amžinąją meile, kad net atidavė savo gyvybę, kad tavo nuodėmės būtų nuplautos Jo krauju!