Šiandien atversime Evangelijos pagal Luką 5 sk. Istorija, kurią skaitysime, mus nuveda į 2000 metų atgal – tada kai dar Jėzus vaikščiojo šitoje žemėje. Šis pasakojimas aprašomas gydytojo Luko, kuris kruopščiai išnagrinėjo, išklausė daug liūdininkų pasakojimų ir pateikia ją mums.
Tuo metu situacija, kurią mes skaitome 5 skyriuje – jau tapusi įprasta tuometiniame Izraelyje – Jėzus pradėjo savo misiją ir Jis keliauja per kaimus pasakodamas, kad Dangaus karalystė jau priartėjo. Jis ne tik pasakoja, bet ir savo žodžius patvirtina darydamas įvairius stebuklus – išgydo žmones, išvaro piktas dvasias iš žmonių, padaugina duona ir pamaitina tūkstančius. Tai sukėlė didelį susidomėjimą Juo. Kur tik Jėzus bepasirodydavo – ten susirinkdavo minios žmonių Jo pasiklausyti, būti išgydytomis ir pamaitintomis.
Nuo 17 eilutės skaitome dar vieną eilinę dieną. Jėzus vienuose namuose moko žmones.
17 Vieną dieną, kai Jis mokė žmones, ten sėdėjo fariziejų bei Įstatymo mokytojų, susirinkusių iš visų Galilėjos ir Judėjos kaimų bei Jeruzalės. Ir ten buvo Viešpaties jėga, kad gydytų žmones.
Prie Jėzaus rinkosi didelės minios žmonių. Visi troško bent pamatyti Jėzų. Taip pat Jėzų sekdavo ir fariziejais su Įstatymo mokytojais. Fariziejai nesirinko, kad galėtų ką išmokti. Ne. Jų tikslas buvo surasti kuo apkaltinti Jėzų. Taigi susirenka labai daug žmonių pasiklausyti Mokytojo. Jėzus įsitaiso ir pradeda mokinti.
Nežinau ar pastebėjote šitoje eilutėje sakinį apie Viešpaties jėgą. Daug kartų buvau skaitęs šitą Rašto vietą, bet tik visai nesenai atkreipiau į tai dėmesį. Ką mums tai sako? O gi tai, jog kur yra Jėzus Kristus – ten Viešpaties jėga. Kokia nuostabi Šv. Rašto vieta! Ten kur Jėzus – ten Viešpaties jėga. Jei tu esi atgimęs iš aukšto ir tavyje gyvena Kristus, tada tu turi ir Viešpaties jėgą. Ten kur Viešpaties tikintieji, ten apsireiškia jėga.
18 Štai vyrai neštuvais atnešė paralyžiuotą žmogų. Jie bandė jį įnešti į vidų ir paguldyti priešais Jėzų.
Dabar matome kaip draugai atneša savo draugą, kuris yra pralyžuotas. Nežinome kaip toli jie nešė. Greičiausiai iš labai toli. Bet jie buvo pasiryžę pasiaukoti dėl savo draugo. Jie sunkiai jį nešė, kad Jėzus galėtų uždėti rankas ir galbūt jų draugas vėl pradėtų vaikščioti. Jie tikėjo, kad Jėzus gali tai padaryti. Jie tikėjo Jėzumi, jie buvo pasiruošę viską paaukoti dėl savo draugo.
Kiek tu pasiryžęs padaryti dėl savo draugo? Ar jis yra tau pakankamai svarbus, kad galėtum pasiaukoti?
Taigi, nešikai su paralyžuotoju, galų gale pasiekė savo kelionės tikslą – priėjo prie namo, kur buvo apsistojęs Jėzus. Tačiau žmonių minia buvo tokia didelė, kad pamėginus įnešti per duris – nepavyko. Kaip dažnai, kai mes norime padėti savo draugui ar pažįstamui – iškyla įvairiausios kliūtys. Kai paralyžuotojo draugai nutarė padėti paralyžuotojam, ką jie darė? Jie nenunešė jo į sinagogą ar kokią nors organizaciją. Jie neša jį, kaip ir priklauso – pas patį Viešpatį Jėzų. Tai puikus pavyzdys mums visiems. Kai kenčia kas nors, vietoje to, kad patys mėgintume išspręsti problemas, atneškime į mūsų dangiškojo Viešpaties Jėzaus akivaizdą.
Draugai pamėgino paralyžuotoją įnešti pro duris – nepavyko. Tada sugalvojo – „Įneškime jį pro langą“. Bet ir tai nesuveikė – buvo tiek daug žmonių, kad nebuvo galima net prieiti prie namo. Tai suteikia ir mums pavyzdį, kad neturėtume nuleisti rankų, nors ir nevisiškai einasi kaip suplanavome. Būkime išradingi – Dievas padės surasti mums išeitį!
Sekančiame pamąstyme paskaitysime kaip tiems draugams ir paralyžuotojui sekėsi.
Juozas Kažukauskas
2018 02 26
